- suinytis
- suĩnytis, -ijasi (-yjasi), -ijosi (-yjosi) 1. Vl švarintis, puoštis; plg. čiuinytis: Suĩnykis, kol apsisuĩnysi, t. y. apsišvarysi, eidamas į svečius J. 2. Vkš kasytis, trintis, zulintis: Jei niežta nugara ir nėra kur pasikasyti, tada suĩnyjas Lž. Ko taip suĩnyjys, ar utys tavi apniko?! Mžk. Turbūt seniai pirtė[je] bebuvai, kad suĩnyjys Trk. Kiaulė suinyjas į torą Akm. \ suinytis; apsisuinyti
Dictionary of the Lithuanian Language.